Šv. Patriko diena - 2008
arba – žaliuokime!
Šv. Patriko diena pasirinkta simboliu renginio, skirto skatinti moksleivių domėjimąsi anglų kalba, dėl keleto priežasčių.
Šv. Patriko dieną visame pasaulyje airiai, ir ne tik jie, švenčia pavasarį bundant gamtai, pergalingai įsivyraujant žaliai spalvai. Jau penktajame mūsų eros amžiuje taikingai ir įtikinamai atvertęs smaragdinės salos gyventojus į Romos katalikų tikėjimą, Šv. Patrikas tapo išminties, geraširdiškos artimojo meilės simboliu ne tik po visą pasaulį išsimėčiusiems airiams ir jų palikuonims, bet ir kiekvienam, kam nesvetimos linksmybės ir žaidimai, išradingumas ir gera nuotaika, svetingumas ir vaišingumas.
Airijos istorija kupina kalbos, religijos, kultūros išsaugojimo žygdarbių bei skaudžių įvykių, menančių tautos vadavimąsi iš primestos svetimos valdžios, priespaudos, netgi genocido. Kiekvienos valstybės istorijoje rastume panašių aspiracijų pagimdytų sukilimų, judėjimų, aukų. Mums, vaikams Lietuvos, išgyvenusios net kelias okupacijas, trėmimus ir spaudos draudimą, Airijos nepriklausomybės kelio patyrimas artimas ir pažintinas. Mokydamiesi svetimų kalbų, įvaldome ne tik tarptautinę susikalbėjimo priemonę, tačiau atveriame mintis ir širdis kitų tautų kultūrai ir istorijai. Tuo pačiu ir savo Tėvynės paveldą regime kitomis akimis – jau palyginę, kitų fone atradę bendrumų ir skirtumų. Pamažu atsikratome paveldėtų ar primestų stereotipų apie kitokius negu mes. Palengva išmokstame gėrėtis kituose ir didžiuotis savyje tuo, kas ir sudaro kiekvienos tautos ar žmogaus tapatumą – ypatingais išskirtiniais bruožais. Airių tauta anksti prarado vieną esminių tautos bruožų - savo kalbą, perėmė anglų, sukūrė savitą airių-anglų kalbos atmainą, padovanojo pasaulio literatūrai ne vieną šedevrą. Tačiau kartu su demokratiškais pokyčiais laisvojoje Airijoje kilo ir gimtosios kalbos gaivinimo ir atkūrimo banga.
Globalių permainų apimtame pasaulyje ekologiška jausena ir elgsena reikalinga tiek gamtos, tiek socialiniams reiškiniams valdyti. Grėsmių organizmams ir jų gyvenamajai aplinkai samprata persikelia į žmogiškųjų išteklių erdvę, į žmonių bendruomenes. Kasmet pasaulyje prarandamos augalijos ir gyvūnijos rūšys, rečiau vartojamos kalbos, mažosios tautos, o į gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką bei į tarpasmeninę žmogaus ar technologijų valdomą aplinką įsimeta naikinantys pokyčiai. Todėl ekologiškas mąstymas ugdytinas tiek gamtos tiek žmogaus pasaulių perspektyvoje.
Kalbų mokėjimas glaudina žmones vieningai veiklai, kurią ugdytojai svajoja sumodeliuoti ir nukreipti į kūrybinius ir demokratiškus idealus. Prisidėkime prie švietėjiško darbo ir - „žaliuokime“!
Organizatoriai
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment